APIE MUS
PÙPLA – lietuviškas prekinis ženklas, pradėtas kurti 2020 metais.
NUO ĮKŪRĖJOS Lauros
PÙPLA gimė 2020 metais iš labai paprasto dalyko – meilės drabužiams ir noro kurti tai, ko pati nerasdavau parduotuvėse.
Tačiau per šešerius metus ji tapo gerokai daugiau.
Šiandien PÙPLA man nėra tik darbas ar verslas. Tai didžiulė mano gyvenimo dalis, mano kūrybinė laisvė ir vieta, kurioje galiu visas galvoje gyvenančias mintis paversti kažkuo tikru. Aš gyvenu drabužiais – stebiu madą, žmones, naujausias mados namų kolekcijas, siluetus, konstrukcijas ir tai, kaip drabužis gali pakeisti ne tik žmogaus išvaizdą, bet ir jo savijautą.
Niekada nevadinau savęs dizainere, kuri susapnuoja drabužį, ryte atsikelia ir perkelia jį ant popieriaus. Mano kūryba kitokia. Aš stebiu. Kaupiu. Mokausi. Pamatau detalę, siluetą ar konstrukciją, kuri mane užkabina, ir pradedu ieškoti savo būdo ją interpretuoti. Kartais viename drabužyje susitinka kelios skirtingos idėjos, kartais konstruojant įvyksta netikėtas atradimas, o kartais naujas modelis atsiranda tiesiog todėl, kad pati niekur nerandu to, ką norėčiau vilkėti.
Taip gimsta PÙPLA.
sekite mus
Nuo pat pradžių norėjau kurti kitaip.
Pirmosios PÙPLA kolekcijos buvo drąsios. Nestandartinės konstrukcijos, kitokie kirpimai, siluetai, kurių tuo metu Lietuvos kasdienėje madoje matėme gerokai mažiau. Greitai supratau vieną dalyką – ne visi nori būti pastebėti. Kartais mums patinka drąsus drabužis. Mes juo žavimės, išsisaugome nuotrauką, gal net įsivaizduojame save jį vilkinčias. Bet kai ateina laikas iš tikrųjų apsirengti ir išeiti pro duris, pasidaro nejauku.
Ką pagalvos kiti? Ar ne per daug? Kur aš su tuo eisiu?
Todėl per šešerius metus keitėsi ir PÙPLA. Išmokau, kad galiu skatinti moteris būti drąsesnes, bet negaliu reikalauti, kad kiekviena iš karto norėtų apsivilkti futuristinį siluetą ir surinkti visus kambario žvilgsnius. Šiandien mūsų kolekcijose gyvena abu pasauliai. Kuriame išraiškingus drabužius, kurie primena, kas yra PÙPLA, bet šalia jų atsiranda ir daugiau kasdienybės. Tik net ir kurdama paprastesnį drabužį nenoriu kurti dar vieno tokio paties, kokių pilnos parduotuvės. Jeigu galiu pakeisti konstrukciją, proporciją, pridėti netikėtą detalę ar kitaip pažiūrėti į pažįstamą siluetą – aš tai padarysiu.
Nes paprastų drabužių jau turime pakankamai.
Drabužis man niekada nebuvo tik daiktas.
Man mada yra viena iš meno formų. Menas nebūtinai turi kabėti ant sienos. Kartais jį galima apsivilkti.
Drabužis gali būti visiškai kasdienis, bet turėti tokią konstrukciją, formą ar mintį, dėl kurios į jį norisi žiūrėti ilgiau. O kartais jis gali būti toks išraiškingas, kad apsivilksi jį vienam ypatingam vakarui, įeisi į kambarį, surinksi žvilgsnius ir prisiminsi tą jausmą dar labai ilgai. Abu variantai man yra vertingi.
Drabužiai apskritai turi neįtikėtiną galią. Jie gali pakeisti laikyseną, nuotaiką ir net tai, kaip tą dieną save matai. Aš pati jaučiuosi kitaip, kai apsirengiu taip, kaip man gražu. Todėl nenoriu drabužių taupyti „geresnei progai“. Gyvenimas ir yra proga. Vilkėkite tai, kas jums gražu. Šiandien.
PÙPLA moteris.
Ji gali būti labai drąsi. Bet ji gali būti ir dar tik tampanti drąsi. Gal šiandien ji renkasi vieną mažą išskirtinę detalę, o po metų jau apsivelka drabužį, su kuriuo žino, kad bus pastebėta.
Man daug svarbiau ne tai, kiek drąsiai ji rengiasi, o tai, kam ji rengiasi. PÙPLA moteris rengiasi sau. Ji turi savo skonį, savo nuomonę ir po truputį mokosi vis mažiau klausti aplinkinių, ar jai „galima“ kažką vilkėti. Ji gali išgirsti vyro, draugės ar praeivio nuomonę, bet galutinis pasirinkimas priklauso jai.
Jeigu tau gražu – kartais to visiškai pakanka.
Augame, bet nenoriu pamiršti, nuo ko pradėjome.
Per šešerius metus padariau daugybę klaidų. PÙPLA drabužius kuriu ir konstruoji aš pati, bet nelaikau savęs profesionalia konstruktore. Didžiąją dalį to, ką šiandien moku, išmokau darydama – bandydama, ardydama, perdarydama, ieškodama ir kartais suklysdama. Ir turbūt didžiausia šešerių metų pamoka yra labai paprasta: sėkmės ateina ir praeina, o klaidos lieka su tavimi daug ilgiau – nes būtent jos dažniausiai užaugina labiausiai. Todėl šiandien man svarbu ne apsimesti, kad PÙPLA yra neklystantis prekės ženklas. Man svarbu, kad mes mokytumėmės ir savo darbą kiekvienais metais atliktume geriau.
Lygiai taip pat žiūriu į kokybę. Nenoriu žmogui parduoti bet ko vien todėl, kad galiu parduoti. Testuojame medžiagas, dėvime savo drabužius, stebime jų elgesį. Jeigu žinome, kad audinys jautresnis ar drabužiui reikės daugiau priežiūros, norime apie tai pasakyti prieš jums jį įsigyjant. Man svarbu ne tik tai, kaip PÙPLA drabužis atrodo tą dieną, kai atidarote siuntą. Man svarbu, kaip su juo jausitės vėliau.
WEAR YOUR FREEDOM.
Per visus šiuos metus viena mintis PÙPLA pasaulyje tapo vis aiškesnė – laisvė. Laisvė rengtis taip, kaip patinka jums. Ne taip, kaip „reikia“. Ne taip, kad niekas nepažiūrėtų. Ne taip, kaip patinka kažkam kitam.
Kartais pats drabužis nėra nepatogus. Nepatogus yra jausmas būti pastebėtai. Bet gal būtent nuo to ir prasideda mūsų individualus stilius – nuo mažo sprendimo nebeslėpti to, kas mums iš tikrųjų patinka.
Todėl WEAR YOUR FREEDOM man šiandien reiškia daug daugiau nei frazę ant PÙPLA drabužio. Tai leidimas sau rinktis. Rengtis. Žaisti. Eksperimentuoti. Keistis. Būti pastebėtai. Arba nebūti. Svarbiausia – būti savimi.
Nenoriu, kad augdama PÙPLA kada nors taptų prekės ženklu, kuris, pajutęs sėkmę, pamiršo, kodėl pradėjo. Nenoriu kurti to, kas man pačiai negražu, vien todėl, kad tai lengviau parduoti. Geriau mažiau, bet su mintimi. Geriau suklysti kuriant kažką naujo, negu visą laiką saugiai kartoti tai, kas jau padaryta.
Ir jeigu po dar šešerių, dešimties ar dvidešimties metų PÙPLA vis dar skatins bent vieną moterį apsivilkti tai, ko vakar ji dar nedrįso – vadinasi, mes vis dar būsime ten, kur ir norėjome būti.
